Remiantis tyrimų duomenimis, privačios gydymo įstaigos pasirinkimą labiausiai lemia joje dirbančių gydytojų kvalifikacija, moderni medicininė įranga, vieta, paslaugų kaina, greitas paslaugų prieinamumas ir pacientų atsiliepimai. Pasak integruotos rinkodaros agentūros „Expertmedia“ vadovo Žygimanto Kvartūno, dauguma gyventojų informacijos apie įstaigą ir joje dirbančius specialistus ieško internete, todėl medicinos paslaugas teikiančios įmonės socialinėje erdvėje pasitelkia vis daugiau reklamos priemonių, suteikiančių joms pridėtinę vertę ir turinčių teigiamos įtakos pacientų skaičiaus didėjimui.
Ž. Kvartūno teigimu, pacientai nenori klysti rinkdamiesi medicinos įstaigą, patirti dideles išlaidas ir negauti norimo rezultato. Todėl vienos paveikiausių reklamos priemonių, padedančių priimti sprendimą, yra klinikos pacientų atsiliepimai, sėkmingo jų gydymo istorijos ir gydytojų darbų rezultatų (prieš ir po) demonstravimas.
CMO Žygimantas Kvartūnas
„Pacientų istorijos potencialiam klientui leidžia atpažinti savo situaciją, sužinoti, kaip vyksta gydymas, pamatyti rezultatą. Tai jam suteikia daugiau pasitikėjimo įstaiga ar/ir gydytoju bei suteikia daugiau motyvacijos kreiptis dėl gydymo. Panašų poveikį turi ir prieš/po darbų galerijos. Pacientų atsiliepimai sustiprina medicinos įstaigos vertes ir naudas, didina jos patikimumą, reputaciją ir patrauklumą būsimiems pacientams“.
Apie tai, ar šios priemonės atitinka sveikatos priežiūros paslaugų reklamai taikomus reikalavimus ir kas gresia jų nesilaikant, pasakoja advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ teisininkas Aurimas Margiris Grinys.
Pagrindiniai medicinos paslaugų reklamos reikalavimai
Pasak A. Grinio, teisinis medicinos reklamos reguliavimas mūsų šalyje pakankamai griežtas. „Juokaujant galima pasakyti, kad medicinos paslaugų reklamoje negalima nieko. Bet jeigu kalbėtume šiek tiek rimčiau, reikalavimai medicinos paslaugų reklamai, įskaitant ir medicinos paslaugų reklama laikomą turinį socialiniuose tinkluose, ribojantį kūrybinę laisvę jos autoriams, visgi nėra kategoriškai draudžiantys bet kokią medicinos paslaugų reklamą“, – sako jis.
Teisininko teigimu, medicinos paslaugų reklamai iš esmės taikomi dviejų kategorijų ribojimai:
Reklamoje naudojamas paciento įvaizdis negali leisti identifikuoti konkretaus asmens
Kalbėdamas apie pacientų įvaizdžio naudojimą medicinos paslaugų reklamoje, A. Grinys pastebi, kad reguliavimas jam nėra itin atlaidus. Greičiau priešingai – paciento įvaizdžio naudojimas yra draudžiamas medicinos paslaugų reklamoje. Pagal aktualius teismų praktikos išaiškinimus, paciento įvaizdžio esminė sudedamoji yra tai, kas leidžia jį identifikuoti kaip konkretų pacientą. O būtent – kūno dalis, pagal kurią atpažinsite kažkada sutiktą žmogų minioje – tai veidas. Dėl to iš esmės bet koks turinys, kuriame yra naudojamas konkretaus medicinos paslaugų gavėjo veidas, neturėtų būti viešinamas socialiniuose tinkluose. Teisininkas atkreipia dėmesį, kad šis draudimas apima ne tik visą veidą, bet ir atskiras jo dalis, leidžiančias identifikuoti konkretų asmenį.
„Pavyzdžiui, jeigu koks nors garsus asmuo turi išskirtinę barzdą ar neįprastą nosies formą – vien tik šių jo veido dalių panaudojimas socialinėje erdvėje skleidžiamoje reklamoje jau galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas paciento įvaizdžio panaudojimas. Kita vertus, kūno dalių, kurios buvo pakoreguotos atliekant tam tikras procedūras/operacijas, nuotraukų viešinimas gavus paciento sutikimą nėra draudžiamas – tačiau ir tokiu atveju šios nuotraukos neturėtų leisti identifikuoti konkretaus fizinio asmens, kuriam buvo suteikta medicinos paslauga“, – aiškina teisininkas.
Tačiau, pasak jo, egzistuoja ir kita medalio pusė. Šiandien dirbtinis intelektas yra tapęs ne tik karšta naujienų portalų tema, bet ir gausybės paslaugų teikėjų naudojamu darbo įrankiu. Viena iš šio įrankio panaudojimo galimybių – nuotraukų retušavimas iki visiško jose užfiksuotų asmenų neatpažįstamumo, viešinant tik konkretų medicinos paslaugų rezultatą. Pavyzdžiui, dantų būklę prieš ir po gydymo.
Atsakydamas į klausimą, ar tokie veiksmai galimi, A. Grinys sako, kad tiesioginio draudimo tai daryti reguliavime nėra įtvirtinta, bet, kaip dažnai mėgsta sakyti teisininkai: „viskas priklauso nuo aplinkybių“. Kiekvienu konkrečiu atveju turinio nuasmeninimas turi būti atliekamas taip, kad likęs nepakoreguotas vaizdas (arba net ir nepakankamai pakoreguota pirminio vaizdo dalis) neleistų identifikuoti paciento, kuriam buvo sėkmingai suteiktos medicinos paslaugos.
Teisininkas Aurimas Margiris Grinys
„Bet kokiu atveju – rekomenduojama gauti paciento sutikimą naudoti sėkmingai pagydytų/pakoreguotų jo kūno dalių atvaizdą socialinėje erdvėje skelbiamoje reklamoje. Geriausia tai padaryti raštu, numatant atskirą žymą medicinos paslaugų teikimo sutartyje, pasirašomoje prieš pradedant teikti paslaugas. Tokioje sutartyje reikėtų aiškiai bei išsamiai apibrėžti, kurios kūno dalys ir kokia apimtimi būtų naudojamos viešinant jas kaip sėkmingą suteiktų medicinos paslaugų rezultatą ir tai, kad pacientas patvirtina būsimą šių kūno dalių nuotraukų viešinimą sutartyje nurodyta apimtimi“.
Pacientų atsiliepimams – griežtos taisyklės
Anot jo, verslo praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai naudojami netikri pacientų atsiliepimai. Tiksliau – Boto (kompiuterio programa, automatizuotai atliekanti tam tikrus veiksmus, kuriuos galėtų atlikti kompiuteriu dirbantis žmogus) sugeneruotas itin teigiamas komentaras, paslėptas po neva realiai egzistuojančio asmens (Vardenio Pavardenio) vardu, pavarde bei nuotrauka.
„Ar tai teisėta? Vienareikšmiškai ne. Toks Vardenio Pavardenio atsiliepimas, virtęs medicinos paslaugų reklamos socialinėje erdvėje dalimi, pažeidžia ne tik būtent medicinos turiniui taikomą reguliavimą, bet ir bet kokio pobūdžio reklamai taikomą kriterijų, draudžiantį kurti klaidinančią reklamą. Botų sugeneruotų atsiliepimų naudojimas bet kokiu atveju būtų laikomas paslaugas siekiančio įsigyti vartotojo klaidinimu, nes tokiu būdu sudaroma regimybė tarsi realiai egzistuojantis Vardenis Pavardenis tapo itin sėkmingo gydymo rezultato pasekme. Tai gali sukelti nepagrįstą vartotojo lūkestį apie teiktinų paslaugų kokybę, kuris virstų viltimi, jog neįmanoma gali tapti įmanoma“, – atkreipia dėmesį A. Grinys.
Visgi, teisininko teigimu, atsiliepimas apie itin patikusias medicinos paslaugas socialiniuose tinkluose arba paieškos sistemoje gali būti paliktas ir visiškai realiai jau ne vieną dešimtį metų šiame pasaulyje egzistuojančio asmens. Net ir Jūsų viršininko arba tetos, kurios nematėte nuo užpraeitų Kalėdų. Ar tokių atsiliepimų naudojimas socialiniuose tinkluose skleidžiamoje medicinos paslaugų reklamoje teisėtas? Kaip ir kitais minėtais atvejais, taip ir šiuo – atsiliepimas privalo būti visiškai nuasmenintas. Jame negali būti vardo, pavardės, nuotraukos, bet kokių detalių, kurios leistų suvokti, jog atsiliepimą parašė konkretus asmuo. Tačiau toks atsiliepimas privalo būti teisingas, negali būti neišsamus ir jokiais būdais negali būti klaidinantis. Taigi, nors tiesioginio draudimo naudoti pacientų atsiliepimus apie suteiktas medicinos paslaugas, paliktus socialiniuose tinkluose arba paieškos sistemoje, reguliavime nėra įtvirtinta, tačiau medicinos reklamos rinkos reguliavimas net ir iš tikrų asmenų atsiliepimų leidžia naudoti tik itin nedidelę paties atsiliepimo dalį. Ar verta jį naudoti, pasak pašnekovo, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų nuspręsti pačiam medicinos paslaugų teikėjui.
„Savaime suprantama, čia aptarti klausimai – tai tik esmių esmė, kurios nesilaikymas beveik
garantuotai lems sankcijas iš priežiūros institucijų. Kiekviena reklamos ir socialinių tinklų turinio
autoriaus mintis – unikali. Tad kiekvienu atveju, ruošiantis ją paleisti į viešumą, tačiau turint
abejonių dėl jos teisėtumo, rekomenduojama pasitarti su teisininku“, – baigdamas pokalbį pataria
Aurimas Margiris Grinys.
Norite pakelti savo verslą į dar aukštesnį lygį?
Registruokitės nemokamai konsultacijai jau dabar Jums patogiu būdu – mūsų biure, telefonu arba Google Meet platformoje.
Turite idėjų, bet nežinote,
kaip jas įgyvendinti?
Pasikalbėkime.
Žygimantas Kvartūnas