Junior tekstų rašytoja
Modesta Grigaitė
Kas lemia, kad sveikatos priežiūros įstaigų komunikacija kartais peržengia įstatymo ribas?
Straipsnyje aiškinu, kada dalijimasis paciento istorija tampa reklama ir kokių klaidų dažniausiai pasitaiko klinikų komunikacijoje. Aptariame, kas laikoma paciento įvaizdžiu, kokie veiksmai gali būti traktuojami kaip reklaminiai ir kaip nepažeisti įstatymų kuriant nuoširdų, bet teisėtą turinį.
Sveikatos priežiūros įstaigos pastaruoju metu komunikuoja itin aktyviai – socialiniuose tinkluose dalinasi informacija apie teikiamas paslaugas, pacientų patirtimis, nuotraukomis prieš/po, gydytojų rekomendacijomis.
Nors talpinamas turinys pateikiamas kuo natūraliau siekiant užmegzti ryšį su tiksline auditorija, visgi daugelis klinikų neretai pažeidžia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatas. Ką svarbu žinoti ir ko vertėtų vengti, kviečiame susipažinti plačiau.
Kas laikoma reklama sveikatos priežiūros srityje?
Remiantis LR reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis, reklama – tai skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine, profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Tokiu atveju draudžiama naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, remtis specialistų medicinos specialistų rekomendacijomis.
Dažna praktika – dalintis paciento istorija po gydymo, siekiant didinti paslaugos efektyvumą, kuriant emocinį ryšį su auditorija. Tačiau tokie pavyzdžiai dažnai patenka į reklamos apibrėžimą ir gali būti laikomi pažeidimu. Šiame kontekste svarbu suprasti, kad net geranoriškai pateikta žinutė apie pacientą, gavus jo sutikimą, tampa reklama.
Kas yra „paciento įvaizdis“?
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, sąvoka „paciento įvaizdis“ apima žmogaus atvaizdą (išvaizdą, veido bruožus, užfiksuotą nuotrauką/vaizdo įrašus), elgseną bei veiklą, susijusią su sveikatos priežiūros paslaugų gavimu. Kitaip tariant, socialinių tinklų vizualuose vaizduojamas besišypsantis asmuo, žvelgiantis į kamerą ar tiesiog paprastai dėkojantis gydytojui, gali būti traktuojama kaip įvaizdžio naudojimas.
Dar vienas svarbus aspektas – tai, kas laikytina pacientu. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, pacientas yra bet kuris asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, nepriklausomai nuo to, ar jis yra ligonis, ar visiškai sveikas. Tai reiškia, kad net žmogus, kuris atvyko pasitikrinti profilaktiškai, atlikti kosmetinę procedūrą, iš teisinės pusės jau yra pacientas. Todėl ir jo atvaizdas ar veiksmų vaizdavimas reklamoje laikomas paciento įvaizdžio naudojimu.
Dažniausios sveikatos priežiūros įstaigų daromos klaidos
Siekiant kurti įtraukiantį turinį, sveikatos priežiūros įstaigos socialiniuose tinkluose dažnai pasitelkia realias pacientų istorijas ar atsiliepimus. Tačiau net ir geriausiais tikslais sukurta komunikacija gali lengvai peržengti teisės aktų nustatytas ribas. Dažniausiai pasitaikančios klaidos atsiranda ne dėl piktavališkumo, o dėl informacijos stokos.
Riba tarp reklamos ir tinkamo naudoti turinio
Svarbu atskirti organiškai pateiktą paciento nuomonę nuo informacijos, kuri tampa reklama. Jeigu pacientas savo norupasidalina įspūdžiais apie suteiktas paslaugas savo socialiniuose tinkluose ar kitose platformose – tai nelaikoma reklama, todėl įstatymo 15 straipsnio apribojimai tokiu atveju netaikomi. Tačiau situacija keičiasi, kai ta pati informacija yra perimama pačios įstaigos – pavyzdžiui, įkeliama į klinikos „Instagram“ profilį, svetainę ar naudojama reklaminiame plakate. Tokiu atveju net ir pozityvi, nuoširdi paciento nuomonė tampa reklaminio pobūdžio turiniu, kuriam jau taikomi visi teisės aktų reikalavimai.
Kyla klausimų?
Vis dar nėra iki galo aišku, kaip tinkamai komunikuoti socialiniuose tinkluose, siekiant atitikti reklamos įstatymo keliamus reikalavimus? Registruokitės nemokamai konsultacijai – „Expertmedia“ agentūros specialistai pateiks visą reikiamą informaciją bei padės užtikrinti tinkamą komunikacijos strategiją.
