Social media specialistė
Turbūt sutiksite, kad socialiniai tinklai jau seniai nebėra skirti tik bendravimui ar dalinimuisi naujienomis. Tai galinga erdvė, kurioje vienas brangiausių resursų – sekundė tavo dėmesio.
Rinkodaros specialistai pastebi, kad auditorijos dėmesį ypač prikausto tam tikri psichologiniai „kabliukai“. Iš pirmo žvilgsnio galintys pasirodyti banalūs, jie veikia ne dėl mados, o todėl, kad remiasi giliausiais žmogaus psichologijos mechanizmais. Aptarkime tai plačiau.
Smalsumo spraga. „Kas bus toliau?“
Žmogaus protas negali pakęsti neužbaigtų istorijų, todėl stengiasi kuo greičiau sužinoti trūkstamą informaciją. Dėl šios priežasties smalsumo spraga (angl. curiosity gap) veikia visur – nuo „Netflix“ serialo pabaigos su „cliffhanger’iu“ iki „TikTok“ vaizdo įrašų, raginančių rezultatą pamatyti kitoje dalyje (kurią, deja, rasite kažkur ten, profilio apačioje).
Antraštės, pranešimai ar vaizdo įrašai, paliekantys dalį informacijos nutylėtą, priverčia auditoriją sustoti ir spustelėti, nes galvoje kyla natūralus klausimas: „O kas gi ten?“. Todėl kuriant turinį verta sąmoningai palikti mažą paslaptį ar intrigą – tai ne tik padidina įsitraukimą, bet ir žadina smalsumą.
Socialinis įrodymas. „Jeigu kiti tai daro, vadinasi, verta“
Mes linkę pasitikėti tuo, ką pripažįsta kiti. Socialiniuose tinkluose tai reiškia „patiktukus“, komentarus, dalinimąsi, UGC ar įtakingų žmonių rekomendacijas. Kitais žodžiais tariant, tai – socialinis įrodymas (angl. social proof).
Socialinis įrodymas suteikia turiniui patikimumo ir sumažina rizikos jausmą – jei tiek daug žmonių jau paspaudė „patinka“ ar pasidalino, vadinasi, tai turi vertę. Būtent dėl to prekių ženklai dažnai remiasi klientų atsiliepimais, skaičiais („100 000 sekėjų pasitiki“) ar bendruomenės kuriamu turiniu. Tokie signalai veikia kaip tylūs, bet labai stiprūs argumentai, skatinantys kitus prisijungti prie daugumos.
Trūkumo efektas. „Bijau praleisti“
Trūkumo efektas arba FOMO (angl. fear of missing out) verčia įsitraukti greičiau. Tiesa, šiandien dažnai girdime, kad FOMO „nebeveikia“, nes žmonės pavargo nuo dirbtinio skubos jausmo, o frazės, tokios kaip „tik šiandien“ ar „liko 3 vietos“, jau lengvai atpažįstamos.
Tyrimai rodo, kad auditorija vis labiau vertina autentiškumą, kūrybiškumą ir tikrą turinį. Tad senasis FOMO mirė, tačiau pats principas – ne.
FOMO evoliucionavo:
- Vietoje dirbtinio „riboto kiekio“ – tikros, pagrįstos ribos.
- Vietoje „nuolaidos iki vidurnakčio“ – unikali patirtis, kurios vėliau nebebus.
- Vietoje masinio šaukimo – nišinės bendruomenės jausmas, kad „čia ir dabar yra ypatinga proga prisijungti“.
Trumpai tariant, FOMO šiandien nebėra apie skubėjimą pirkti bet ką – tai galimybė nepraleisti to, kas iš tiesų vertinga.
Ar šie metodai etiški?
Socialiniai tinklai yra triukšminga erdvė – „kabliukai“ būtini tam, kad patrauktumėte dėmesį. Tačiau tuomet atsiranda atsakomybė: jei jau patraukėte žmogaus smalsumą, turite atlyginti tikra verte.
Trumpai: metodas pats savaime nėra nei geras, nei blogas. Jis tampa neetiškas tik tuomet, kai pasitelkiamas apgaulingai ar manipuliatyviai. Jei „kabliukus“ naudojate tam, kad parodytumėte tikrą vertę – tai veikiau komunikacijos meistriškumas, o ne manipuliacija.
Patarimas: nebandykite išradinėti dviračio – klasiką pateikite taip, kad ji atrodytų šviežiai, aktualiai ir autentiškai.
Turite daugiau klausimų?
Kviečiame registruotis į nemokamą konsultaciją – jos metu „Expertmedia“ specialistai padės atrasti jūsų unikalius „kabliukus“.